Puslapis kraunamas...
LR APLINKOS MINISTERIJA Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas
Meniu kraunamas...
 
svetainės medis email print
 

Dažniausiai užduodami klausimai

Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K)

2017-11-09

Kokie reikalavimai norint nuosavame žemės sklype įsirengti nepratekamą dirbtinį vandens telkinį?

 

2012 liepos 12 d. LR Aplinkos ministro ir LR žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas (toliau – Aprašas) (Žin. 2012, Nr. 84-4421), kuris nustato šių telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkos apsaugos reikalavimus.

Minėtame teisės akte nurodoma, kad dirbtinius vandens telkinius draudžiama įrengti: pelkių ir šaltinynų teritorijoje, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, o durpių sluoksnio storis didesnis kaip 1 m; paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje ir (arba) potvynio metu užliejamoje teritorijoje; natūraliose pievose ir akmenynuose; miško žemėje, išskyrus atvejus, kai įrengiamas iki 0,1 ha ploto tvenkinys, kurio įrengimas numatytas miškotvarkos projekte; gamtiniame ir kompleksiniame draustinyje, įrengti naujus, su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 ha vandens telkinius. Įrengiant dirbtinį vandens telkinį, turi būti išsaugomas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir panaudojamas pažeistai teritorijai rekultivuoti, o visas, dirbtinio vandens telkinio įrengimo metu iškastas gruntas negali būti parduodamas arba kitaip perleidžiamas tretiesiems asmenims. Toks gruntas turi būti panaudojamas reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms rekultivuoti žemės sklype, kuriame įrengiamas dirbtinis vandens telkinys, o nesant galimybės to padaryti, dirbtinio vandens telkinio savininkas gali panaudoti šį gruntą kitame jam nuosavybės teise priklausančiame sklype.

Pagal Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo 15 punktą: „Planuojant įrengti didesnį kaip 0,1 ha ploto dirbtinį vandens telkinį arba kito dydžio telkinį karstiniame regione, privaloma raštu pateikti 17 punkte nurodytą informaciją Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai.“ Aprašo 17 punkte nurodyta, kad:

„17. Asmuo, norintis suderinti dirbtinio vandens telkinio įrengimo vietą su Aprašo 16 punktuose nurodytomis institucijomis, raštu pateikia laisvos formos prašymą. Prašyme turi būti informacija apie Aprašo II skyriuje išdėstytų reikalavimų laikymąsi vykdant numatomą veiklą. Su prašymu teikiama ši informacija:

17.1. dirbtinio vandens telkinio brėžinys, kuriame nurodomas planuojamas dirbtinio vandens telkinio gylis, plotas ir profilis;

17.2. žemės sklypo planas su pažymėta dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta ir koordinatėmis;

17.3. kita su dirbtinio vandens telkinio įrengimu susijusi informacija, kuri teikiančiam prašymą asmeniui atrodo svarbi.“

Aprašo 16 punkte nurodyta, kad planuojant įrengti dirbtinį vandens telkinį valstybiniame parke, biosferos rezervate ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, įskaitant šiose teritorijose esančias „Natura 2000“ teritorijas, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta turi būti suderinta su valstybinio parko, biosferos rezervato, valstybinio rezervato direkcija. Kai dirbtinį vandens telkinį planuojama įrengti valstybiniame draustinyje, biosferos poligone ir „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje nėra saugomos teritorijos direkcijos, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta derinama su Aplinkos apsaugos agentūra. Planuojant kūdrą įrengti melioruotoje žemėje, jos įrengimo vieta taip pat turi būti suderinta su savivaldybe. Asmuo, norintis suderinti dirbtinio vandens telkinio įrengimo vietą, minėtoms institucijoms, pateikia laisvos formos prašymą, kuriame nurodoma informacija apie dirbtinių vandens telkinių įrengimo reikalavimų laikymąsi vykdant numatomą veiklą. Su prašymu turi būti pateikiami: dirbtinio vandens telkinio brėžinys, kuriame nurodomas numatomas telkinio gylis, plotas ir profilis; žemės sklypo planas su pažymėta dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta ir koordinatėmis; kita su dirbtinio vandens telkinio įrengimu susijusi informacija, kuri teikiančiajam prašymą asmeniui atrodo svarbi. Derinant dirbtinio vandens telkinio įrengimą su savivaldybe, be anksčiau jau minėtų dokumentų būtina pateikti ir melioracijos statinių planą masteliu 1:2000 su pažymėta dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta ir koordinatėmis.

 

 

Ką reikia žinoti norint persodinti, pašalinti ar genėti medžius arba krūmus?

Norint kirsti, persodinti, pašalinti ar genėti saugotinus medžius ar krūmus būtina gauti savivaldybės išduotą leidimą. Leidimas gali būti išduotas per 30 darbo dienų nuo argumentuoto prašymo pateikimo dienos ir galioja vienerius metus nuo jo išdavimo.

Medžiai ir krūmai augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje priskiriami saugotiniems, jei atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

·         auga kurortų apsaugos zonoje, išskyrus privačias namų valdas, mėgėjiškų sodų teritorijų individualius sodo sklypus, deklaruotus laukus;

·         auga kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, išskyrus natūraliai išaugusius medžius;

·         auga geležinkelio želdinių apsaugos zonoje, išskyrus medžius ir krūmus, kurie kelia pavojų eismo saugai ir auga elektros tiekimo, ryšių ir signalizacijos įrenginių apsaugos zonoje ar yra aukštesni už nuotolį nuo medžių iki pirmojo bėgio;

·         auga vietinės reikšmės kelių kelio juostos dalyje už kelio pylimo pado, iškasos ar kelio griovio išorinio krašto, taip pat kelio apsaugos zonoje už kelio juostos ribos, išskyrus medžius ir krūmus, kurie kelia pavojų saugiam eismui ir kelio naudojimui ir (arba) auga deklaruotuose laukuose;

·         auga aerodromų apsaugos zonoje (išskyrus aerodromo teritoriją), išskyrus medžius ir krūmus, kurie kelia pavojų skrydžių saugai ir aviacijos saugumui;

·         auga gamybinių ir kitų objektų sanitarinėje apsaugos zonoje, išskyrus augančius deklaruotuose laukuose;

·         auga miestų, miestelių bendro naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijose, nenurodytose prieš tai buvusiuose punktuose, išskyrus Neringos savivaldybės fizinių ir juridinių asmenų išnuomotą valstybinę žemę prie nuosavybės teise priklausančių pastatų;

·         auga kaimų bendro naudojimo teritorijose, mėgėjiškų sodų teritorijų bendro naudojimo žemėje, išskyrus augančius paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose;

·         auga privačiose žemės valdose miestuose ir miesteliuose, išskyrus augančius paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose;

·         auga valstybinėje ir privačioje žemėje kaime, išskyrus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas: vietiniai medžiai – ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, miškinės obelys, miškinės kriaušės, guobos, vinkšnos, skirpstai, baltieji ir trapieji gluosniai, išskyrus augančius privačiose namų valdose ir deklaruotuose laukuose;

·         auga valstybinėje ir privačioje žemėje kaime ir deklaruotuose laukuose: beržai, eglės ir pušys, didesnio kaip 20 centimetrų skersmens (1,3 metro aukštyje), išskyrus augančius privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose;

·         auga deklaruotuose laukuose: ąžuolai, uosiai, klevai ir liepos, didesnio kaip 20 centimetrų skersmens;

·         auga paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose: ąžuolai, beržai, klevai ir uosiai, didesnio kaip 8 centimetrų skersmens, kiti medžiai, didesnio kaip 16 centimetrų skersmens, išskyrus numatytus iškirsti pagal parengtus gamtotvarkos planus, pakrančių (šlaitų) tvarkymo projektus, taip pat medžius, augančius vidaus vandenų kelių navigacijos ženklų veikimo zonose ir deklaruotuose laukuose.

Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad norint genėti saugotiną medį ar krūmą būtina laikytis genėjimo taisyklių. Genėti galima iki vegetacijos pradžios ir tik trimis būdais: retinant lajas, pakeliant lajas, pažeminant viršūnes. Viršūnė pažeminama tik esant būtinumui, t. y. jei ji trukdo elektros energijos perdavimo ir ryšių oro linijoms arba jei medžio viršūnė yra nudžiūvusi. Netinkamas genėjimas laikomas medžio arba krūmo žalojimu.


XML